Baklava – skanusis pyragaitis
Baklava – tai graikiškas pyragaitis, tradiciškai gaminamas iš labai plonos sluoksniuotos tešlos, kuri yra vadinama phyllo vardu. Kiti šio pyragaičio pagrindiniai ingredientai yra medus, riešutai ir apelsinų sultys. Be graikų virtuvės daugelis ir kitų Artimųjų Rytų šalių virtuvių taip pat turi pyragaičius, kurie savo tešlos savybėmis yra labai panašūs į baklavos pyragaičius. Nors senovėje baklava buvo tik turtingiesiems prieinamas desertas, šiandien šį desertą galima įsigyti daugumoje specializuotų konditerijos gaminiais prekiaujančių parduotuvių visame pasaulyje. Jeigu turite phyllo tešlos gaminimo patirties arba esate nusiteikę jos įgyti, baklavą galima pagaminti ir savarankiškai namuose.
Deserto kilmė
Žodis baklava yra kilęs iš turkų kalbos. Tai rodo, jog šio desertinio patiekalo gaminimo subtilybės buvo ištobulintos Osmanų imperijos laikais. Osmanų imperijos laikotarpiu graikai ir turkai laisvai tarpusavyje bendravo – keitėsi kultūrinėmis ir kulinarijos meno tradicijomis. Šių mainų rezultatas yra turtingas Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių kulinarinis paveldas, kurio puikiausiais pavyzdžiais galėtų būti tokie visame pasaulyje gerai žinomi patiekalai kaip dolma ir baklava.
Phyllo tešla
Baklavos desertas pradedamas gaminti nuo phyllo tešlos ruošimo. Ką tik išminkyta ir iškočiota phyllo tešla garsėja tuo, kad yra labai trapi ir sparčiai džiūstanti. Šis jos trapumas yra būtina gamybos proceso sąlyga, kadangi vėliau skardoje sluoksniais suklota tešla kepdama virsta pūkuotais trapiais sluoksniais. Lakštų iš šios tešlos paruošimas yra didžiausias kepėjo iššūkis. Dauguma kepėjų paruoštą phyllo tešlą virtuvėje laiko po drėgnu skudurėliu, kad ši taip greitai neišdžiūtų ir netaptų pernelyg trapi, nes tokiu atveju tešlos nebeįmanoma panaudoti.
Baklavos gaminimo principas
Prieš klojant tešlą į skardą skardos dugnas yra ištepamas lydytu sviestu ir tik tuomet klojamas pirmasis tešlos lakštas. Paklotas lakštas atsargiai yra taip pat nudažomas lydytu sviestu. Tokiu principu vienas ant kito yra suklojami visi lakštai, kurie buvo paruošti iš pusės turimos tešlos kiekio. Toliau yra gaminamas ir ant suklotos tešlos viršaus sudedamas pjaustytų pistacijų riešutų sluoksnis. Ant riešutų sluoksnio yra suklojami iš likusios antros pusės tešlos pagaminti lakštai. Paruošta baklava yra kepama 180 laipsnių temperatūroje pagal Celsijų orkaitėje iki tol, kol tešlos paviršius įgauna rudai auksinę spalvą. Tai paprastai trunka apie 20 minučių.
Sirupo gaminimas
Iškeptam baklavos desertui leidžiama atvėsti. Atvėsintas patiekalas yra supjaustomas sugalvotos formos gabalėliais. Populiariausia ir praktiškiausia yra kubo forma. Baklavą supjausčius yra gaminamas sirupas. Sirupą tradiciškai sudaro tokie ingredientai kaip medus, cukrus, citrinų ir apelsinų sultys. Visi ingredientai yra pakaitinami ant viryklės iki tol, kol gaunama tiršta masė. Atvėsintas sirupas yra supilamas ant supjaustytų baklavos gabaliukų ir paliekamas, kad šie galėtų jo prisigerti. Tokiu būdu yra sukuriamas saldus, sotus ir drėgnas desertas. Baklavos desertą laikant sausai ir vėsiai galima išlaikyti labai ilgai, nes sirupe esantis cukrus užkonservuoja visas maistines medžiagas taip neleisdamas joms suirti.
Jeigu nusprendėte, kad norite patys savarankiškai pasigaminti šį Artimaisiais Rytais dvelkiantį desertą, štai baklavos receptas, kuriame yra nuosekliai pateikti visi deserto gaminimo etapai.